vienalinkis

víenalinkis, -ė adj. (1) Dglš, vienaliñkis (2) žr. vienalinkas: Čia tai vienaliñkė, o tę tai dvigubinė [medžiaga] Pv. Neimk víenalinkių – tie ploni siūlai, juos reikia dvilinkuot daug kartų Kpč.